Periodonto ligos tampa dantų netekimo priežastimi. Kaip to išvengti?
Periodonto ligos: profilaktika, simptomai ir gydymas
Periodonto ligas Lietuvoje patiria kas antras žmogus. Kaip jos gydomos?
Periodonto ligos įveikiamos tik suvienijus odontologo ir paciento pastangas
Ar žinojote, kad periodontitas yra dažniausia suaugusių žmonių dantų netekimo priežastis? Visame pasaulyje pacientai gerokai per mažai dėmesio skiria savo burnos sveikatai ir susigriebia tik tuomet, kai trauktis nebėra kur. Negydomos ir progresuojančios periodonto ligos kenkia ne tik dantenoms, bet ir burnos struktūroms, prilaikančioms dantis, žandikauliui, raiščiams. Nepaisant visų šių grėsmingų rizikų ir odontologų perspėjimų, Lietuvoje periodontitu serga daugiau nei 40 % moterų ir 50 % vyrų.
Tad metas plačiau susipažinti su periodonto ligomis ir jų gydymu. Surinkome dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, į kuriuos atsako Pilies odontologijos klinikos gydytoja periodontologė Eglė Ramanauskaitė.
Kaip žinoti, kada reikalinga gydytojo periodontologo konsultacija?
Pasikonsultuoti su gydytoju periodontologu reikėtų tuomet, jei jūsų dantenos yra jautrios, skausmingos, pradeda kraujuoti jas valant dantų šepetėliu ar netgi savaime. Labai svarbu žinoti, jog sveikos dantenos neturi kraujuoti nei valgant, nei valantis. Jeigu visgi taip nutinka, tai yra pirmasis požymis, signalizuojantis apie uždegimą. Daugybė pacientų šį simptomą ignoruoja, galvodami, kad vis pakraujuojančios dantenos yra normalu, tačiau iš tiesų tokia būklė jau yra vadinama gingivitu. Tai pirmoji periodonto ligos fazė. Jei žmogus nekreipia dėmesio į dantenų kraujavimą ir nesiima priemonių jo gydyti, ilgainiui gingivitas progresuoja į periodontitą. Sergant šia liga, pažeidžiamos dar gilesnės burnos struktūros, t.y. kaulas, kuriame yra įsitvirtinę dantys. Dėl šios priežasties jie tampa paslankūs, kol galiausiai tenka su jais atsisveikinti. Kiekvienam žmogui tai itin skausminga tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek finansiškai.
Kaip vyksta periodontologinis gydymas?
Periodontologinis gydymas – tai visas procedūrų ir veiksmų kompleksas, kurio tikslas – suvaldyti progresuojančią ligą, atkurti sveikus, o, jeigu įmanoma, ir prarastus periodonto audinius.
Pradinis gydymo etapas – ligos priežasties nustatymas ir paciento burnos higienos įpročių korekcija. Svarbu žinoti, jog periodontitą sukelia bakterijos. Jos gyvena dantų apnašose, todėl prieš pradedant bet kokias gydymo procedūras su pacientu išsiaiškiname jo dantų priežiūros rutiną, parenkame jam tinkamas priemones, kurios kiekvienu atveju gali būti unikalios, priklausomai nuo situacijos. Kasdien gydydama daugybę pacientų, galiu aiškiai matyti, kaip stipriai skiriasi paciento, sergančio periodontitu, ir paciento, neturinčio polinkio į periodontitą, burnos higiena. Tad akivaizdu, kad gydymo sėkmė daugiausiai priklauso nuo paties paciento. Kuo atsakingiau jis laikosi odontologo nurodymų ir kuo stipriau pagerina burnos higieną, tuo rezultatai yra efektyvesni.
Pacientai dažnai sako, kad, išgirdę periodontito diagnozę, jie ją įsivaizduoja tarsi mirties nuosprendį savo dantims. Dėl to nuleidžia rankas ir nieko nebedaro. Tačiau toks požiūris yra labai klaidingas. Šiuolaikinės periodontologijos galimybės yra labai plačios, tik svarbu prisiminti, kad žmogui teks nemažai padirbėti ir pačiam. Pacientams visuomet paaiškinu, kad periodontito progresavimą lemia ir kiti svarbūs faktoriai, tokie kaip paveldimumas, rūkymas, bendrinės ligos, stresas, mitybos sutrikimai.
Antras etapas – konservatyvus periodontologinis gydymas. Jo metu yra išvalomos aplinkui dantis esančios kišenės, tam pasitelkiant ultragarsą ir periodontologinius instrumentus. Papildomai naudojamos priemonės, veikiančios antibakteriškai ir skatinančios greitesnį gijimą. Gydymo efektyvumą vertiname po trijų ir po šešių mėnesių, o tuomet sprendžiame, ar reikalinga tolimesnė chirurginė intervencija.
Trečias etapas – chirurginis gydymas. Jeigu paciento burnos būklė negerėja po pirmojo ir antrojo etapo, tuomet atliekama chirurginė intervencija. Jos metu gali būti naudojamas dirbtinis kaulas, membranos, biologiškai aktyvios medžiagos, kurios padeda atstatyti audinių struktūras, sunykusias dėl pažengusios periodonto ligos.
Kodėl yra sakoma, kad burna – tai viso organizmo veidrodis?
Šis apibūdinimas yra labai tikslus. Pirmiausiai reikia nepamiršti, kad burna – tai pirmoji virškinimo sistemos stotelė, dažnai signalizuojanti apie rimtesnius jos pokyčius. Neretai pacientai į odontologus kreipiasi dėl tokių simptomų kaip burnos ertmės gleivinės deginimas ar išopėjimai. Atlikus apžiūrą ir tyrimus, paaiškėja įvairios nediagnozuotos skrandžio ar stemplės patologijos. Apskritai, individualių burnos gleivinės susirgimų pasitaiko retai, todėl matant tam tikrus požymius pacientas turi būti nuodugniai ištiriamas dėl kitų galimų organizmo ligų.
Kiekvienas žmogus turėtų įsidėmėti tokią taisyklę: paprastai įvairios žaizdelės ar opelės burnoje sugyja per dvi savaites. Jei pažeidimai negyja ilgiau ar netgi plečiasi, reikia nedelsiant kreiptis į burnos priežiūros specialistą.
Pastaraisiais metais gerai išvystyta burnos vėžio prevencijos programa. Ji leidžia visiems, kurie jaučia kokius nors neraminančius simptomus ar pokyčius burnos gleivinėje, pasitikrinti dėl galimos ligos rizikos. Ankstyva diagnostika šiuo atveju labai svarbi, todėl pastebėjus negyjantį darinį nereikia laukti, o kuo skubiau užsirašyti konsultacijai.
Kas yra dantenų recesija ir kaip ji gydoma?
Dantenų recesija – tai dantenų krašto „atsitraukimas“ nuo danties kaklelio. Vykstant šiam procesui, pamažu atsidengia dantų šaknys, todėl tokie dantys gali tapti jautrūs. Tuomet juos sunku kokybiškai išvalyti, padidėja ėduonies rizika. Be to, tai ir estetikos problema.
Prieš pradedant gydyti dantų recesiją, svarbu išsiaiškinti jos atsiradimo priežastis. Tarp jų gali būti progresuojanti periodonto liga, neteisingas, traumuojantis dantų valymas, netaisyklinga dantų padėtis, ortodontinis gydymas, žalingi įpročiai, auskarai lūpose ar liežuvyje. Kartais papildomai gali būti reikalinga ir gydytojo ortodonto konsultacija.
Dantenų recesijos gydymas yra chirurginis. Gydymo tikslai – atstatyti danteną į pradinę padėtį, sumažinti dantų jautrumą, užtikrinti sąlygas gerai higienai ir padailinti estetinį vaizdą. Norint jų pasiekti, pacientui atliekama plastinė dantenų operacija, kurios metu naudojami savi audiniai iš gomurio arba dirbtinės membranos, taip pat biologiškai aktyvios medžiagos, gerinančios gijimą ir regeneraciją.
Kaip dantenų recesija susijusi su ortodontiniu gydymu?
Kai kuriems pacientams po ortodontinio gydymo gali prasidėti dantenų recesija. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažniausiai dantenų recesija pasireiškia praėjus penkeriems metams po aktyvaus ortodontinio gydymo. Šio proceso priežastys gali būti įvairios. Pirmiausiai, jei ortodontinio gydymo metu dantys patyrė nemažą poslinkį, yra tikimybė, kad tokiems pacientams ateityje išsivystys recesija. Ji taip pat dažnesnė pacientams, turintiems ploną dantenų biotipą arba ploną dantį supantį kaulą. Visi šie faktoriai įvertinami dar prieš pradedant ortodontinį gydymą.
Kartais esant ypač plonoms dantenoms prieš dantų tiesinimo procedūras netgi atliekamas dantenų pastorinimas savais audiniais iš gomurio. Taip sumažinama dantenų recesijos atsiradimo rizika ateityje.
Ar periodontologinė būklė svarbi dantų implantacijai?
Prieš planuojant dantų implantaciją labai svarbu įvertinti periodonto būklę. Specialistas visuomet patikrina, ar nėra uždegiminių pokyčių, kraujuojančių ar net pūliuojančių periodontologinų kišenių.
Patologija, atsiradusi aplink dantų implantą, vadinama periimplantitu. Dėl anatominių skirtumų tarp danties ir implanto ji vystosi žymiai greičiau ir agresyviau nei aplink nuosavus dantis.
Labai dažnai pacientai klausia, ar sergant periodontitu galima atlikti implantaciją. Reikėtų žinoti, kad implantacija galima tik tuomet, kai periodontitas yra sugydytas, o dantenų būklė stabilizuota. Tik taip galima užtikrinti ilgalaikį ir stabilų implanto funkcionavimą.
Taigi, periodontitas nėra priežastis atsisakyti dantų implantacijos, tačiau svarbu, kad liga būtų kontroliuojama ir stabili.
Kas yra gingivektomija?
Gingivektomija – tai operacija, kurios metu pašalinamos uždegimo pažeistos, išvešėjusios dantenos. Po gingivektomijos dantenų kišenės sumažėja, jas lengviau prižiūrėti namuose.
Gingivektomija gali būti atliekama ir norint estetiškai padailinti šypseną, esant kliniškai per trumpiems dantų vainikams. Procedūra leidžia sukurti harmoningą vaizdą, nes kalbant ar juokiantis dažniausiai matosi ne tik dantys, bet ir dantenos.