Kiek danties turi būti likę, kad jį dar būtų galima išsaugoti?

Išgirdus, kad dantis stipriai pažeistas, iš pacientų beveik visada girdime nerimą – ar dantį dar galima išsaugoti, ar jau reikės šalinti? Žinokite, jog jei dantį įmanoma išsaugoti, odontologijoje visuomet pirmiausia siekiama būtent to. Šalinimas svarstomas tik tada, kai danties patikimai atkurti nebeįmanoma. Ir planuojant dantų protezavimą, sprendimą lemia ne vien tai, KIEK danties yra likę. Gydytojas visada vertina ir likusių audinių būklę: ar jie sveiki, tvirti, ar dantis nėra skilęs, ar pažeidimas nesiekia šaknies ir ar atkurtas dantis galės atlaikyti kramtymo krūvį.

Kokiais būdais galima išsaugoti pažeistą dantį?

Jei danties pažeidimas nėra didelis, dažniausiai pakanka tiesiog plombos. Tai paprasčiausias būdas atkurti danties formą ir funkciją, kai likę danties audiniai dar yra pakankamai stiprūs. Plomba tinka tada, kai nereikia atkurti didelės danties dalies, o restauracija gali patikimai laikytis ant sveikų audinių.

Visgi kai dantis pažeistas labiau, vien plombos gali nebeužtekti. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti užklotą. Tai laboratorijoje gaminama restauracija, kuri tiksliai pritaikoma konkrečiam dančiui. Užklotas dažnai pasirenkamas tada, kai reikia atkurti didesnę kramtomojo danties dalį, sustiprinti susilpnėjusias sieneles, bet dar nėra būtina viso danties dengti vainikėliu. Paprastai tariant, užklotas gali būti tarpinis sprendimas tarp plombos ir vainikėlio, todėl tai yra vienas iš dantų protezavimo sprendimų, leidžiančių išsaugoti daugiau natūralių danties audinių.

Jei dantis pažeistas stipriai, yra didelės senos plombos, buvo atliktas šaknų kanalų gydymas arba likusios dantų sienelės yra per silpnos, dažnai geriausias sprendimas yra vainikėlis. Vainikėlis apgaubia dantį iš visų pusių ir padeda apsaugoti likusius audinius nuo lūžio. Tai ypač svarbu krūminių dantų srityje, kur kramtymo krūvis yra didžiausias. Tokiais atvejais dantų protezavimas vainikėliu padeda atkurti tai, kas svarbiausia –danties estetiką ir jo funkciją.

Tik norime pabrėžti, jog nei plomba, nei užklotas, nei vainikėlis negali būti tvirtinami ant bet kokios būklės danties. Net ir vainikėliui reikia pakankamo sveikų danties audinių pagrindo. Jei virš dantenų likę per mažai tvirto danties, jei dantis skilęs giliai po dantenomis ar pažeista šaknis, jo išsaugoti gali būti nebeįmanoma ir tokiais atvejais gydytojas siūlo kitus sprendimus – danties šalinimą, dantų implantaciją ar kitą dantų protezavimo būdą. Tačiau nesijaudinkite, mūsų tikslas visada pirmiausia yra įvertinti, ar natūralų dantį dar galima išsaugoti. Pilies odontologijos klinikoje kiekviena situacija vertiname individualiai, nes kartais dantį galima sėkmingai atkurti plomba, kartais reikalingas užklotas ar vainikėlis, o kartais patikimesnis ilgalaikis sprendimas yra dantų implantacija ir vėlesnis dantų protezavimas. Visuomet pagrįsime savo sprendimą ir atsakysime į visus jums iškylančius klausimus.

Kiek sveiko danties turi būti likę?

Nėra vieno skaičiaus ar procento, kuris tiksliai atsakytų į klausimą, kiek danties turi būti likę, kad jį dar būtų galima išsaugoti. Kartais burnoje matoma gana nedaug danties, tačiau jo šaknis ir likę audiniai yra pakankamai tvirti, o būna atvejų, kai danties atrodo likę daugiau, bet dėl gilaus skilimo, ėduonies ar pažeidimo po dantenomis jo prognozė būna prasta.

Vertinant, ar dantį dar galima išsaugoti, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek sveikų danties audinių yra virš dantenų. Jei planuojamas vainikėlis, dažniausiai siekiama, kad aplink dantį būtų bent apie 1,5–2 mm sveiko, tvirto danties audinio. Tai svarbu tam, kad vainikėlis turėtų už ko patikimai laikytis ir galėtų apsaugoti dantį nuo lūžio. Jei kalbame apie plombą ar užklotą, tai danties audinio turi būti gerokai daugiau.

Taip pat vertinama, ar pažeidimas nėra per gilus. Pavyzdžiui, jei ėduonis ar lūžio linija yra labai giliai, tokį dantį atkurti tampa sudėtinga, nes restauracija gali būti nesandari, o ateityje didėja uždegimo, pakartotinio gedimo ar danties lūžio rizika.

Ne mažiau svarbi yra šaknies būklė. Jei šaknis sveika, stabili, aplink ją yra pakankamai kaulo, o dantis nejuda, jo išsaugojimo galimybės dažniausiai yra geresnės. Tačiau jei dantis skilęs iki šaknies, juda arba aplink šaknį yra didelis uždegimas, net ir modernus dantų protezavimas ne visada gali užtikrinti ilgalaikį rezultatą.

Ką daryti, jei danties išsaugoti nebeįmanoma?

Jei po apžiūros paaiškėja, kad danties išsaugoti nebeįmanoma, tai tikrai nereiškia, kad situacija neturi jokios kitos išeities. Tokiais atvejais gydytojas aptaria, kaip saugiai pašalinti dantį ir kokiu kitu būdu jį geriausia atkurti (o atkurti tikrai yra būtina).

Vienas dažniausių sprendimų praradus dantį yra dantų implantacija. Jos metu į žandikaulio kaulą įsriegiamas implantas, kuris atstoja danties šaknį, o jam prigijus atliekamas galutinis dantų protezavimas – ant implanto tvirtinamas vainikėlis. Taip atkuriamas ne tik danties vaizdas, bet ir kramtymo funkcija.

Jei trūksta kelių dantų arba situacija sudėtingesnė, gali būti taikomi ir kiti dantų protezavimo būdai – kelių implantų atramos, implantais laikomi protezai ar kiti individualiai parenkami sprendimai. Tinkamiausias gydymo planas priklauso nuo to, kiek dantų trūksta, kokia yra kaulo būklė, sąkandis, gretimų dantų būklė ir paciento lūkesčiai.

Pilies odontologijos klinikoje konsultacijos metu odontologai įvertins, ar dantį dar galima išsaugoti, o jei ne – pasiūlys aiškų ir ilgalaikį sprendimą: nuo danties šalinimo iki dantų implantacijos ir galutinio dantų protezavimo.