Kas yra bruksizmas ir kodėl jis svarbus planuojant estetinį plombavimą ar dantų protezavimą?

Dantų protezavimas ar estetinis plombavimas dažnai tampa sprendimu tada, kai dantys jau yra nudilę – pakitusi jų forma, atsiradę nelygumai ar net smulkūs nuskilimai. Tokiu atveju dantų protezavimas ar estetinis plombavimas atkuria ne tik estetinį vaizdą, bet ir funkciją. Vis dėlto svarbu įvertinti, kad dantys dažniausiai nudyla dėl nuolatinės apkrovos, pavyzdžiui, stipraus sukandimo ar dantų griežimo. Dėl to kyla reali rizika, kad laikui bėgant ši apkrova paveiks ir naujai atkurtas plombas ar restauracijas. Būtent todėl, kalbant apie dantų protezavimą ar estetinį plombavimą, svarbu atsakyti į esminį klausimą: kaip užtikrinti, kad rezultatas išliktų ilgalaikis?

Kaip bruksizmas veikia dantis?

Bruksizmas yra nevalingas dantų griežimas arba stiprus sukandimas ne maisto kramtymo metu. Jis dažniausiai pasireiškia miego metu, tačiau neretai pasitaiko ir dieną, ypač patiriant didesnę įtampą. Šis procesas vyksta be sąmoningos kontrolės, todėl pacientas ilgą laiką gali net nežinoti apie problemą. Dažniau ją pastebi kartu gyvenantys žmonės, išgirdę dantų griežimą naktį, arba gydytojai, pacientui atvykus apžiūrai ar burnos higienai. Vienas pirmųjų požymių, kurį pastebi gydytojai, yra nudilusios iltys.

Dantų griežimo metu dantų paviršiai ilgą laiką intensyviai trinasi vienas į kitą, sukeldami dantų pažeidimus ir neigiamai veikdami smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį. Todėl svarbu šią būklę kuo anksčiau pastebėti ir atkurti iltis, nes priešingu atveju pradeda dilti ir priekiniai dantys.

Neretai bruksizmą turintys pacientai skundžiasi, kad rytais, tik pabudę, jaučia veido sunkumą, žandikaulio, galvos ar ausų skausmus, kurie dienos eigoje sumažėja. Dėl dantų nudilimo taip pat gali atsirasti dantų jautrumas šalčiui ar karščiui.

Išties tai nėra reta būklė – manoma, kad iki 90 proc. žmonių tam tikru gyvenimo etapu griežia dantimis. Kasdien sutinkame daugybę pacientų, kurie turi bruksizmą ir to nė nežino. Bruksizmą gali lemti emocinė įtampa, stresas, tam tikri vaistai, nikotinas, psichotropinės ar narkotinės medžiagos, depresija ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, netaisyklingas sąkandis, tam tikrų vitaminų trūkumas ar burnos bei dantenų ligos.

Problema kyla dėl to, kad nuolatinė mechaninė apkrova daro tiesioginę įtaką dantų struktūrai:

• dyla emalis, trumpėja dantys;
• atsiranda mikroįtrūkimai;
• didėja dantų jautrumas;
• keičiasi sąkandis;
• gali būti pažeidžiamos esamos restauracijos.

Kodėl tai svarbu planuojant estetinį plombavimą ar dantų protezavimą?

Estetinis plombavimas ar dantų protezavimas dažniausiai atliekamas dėl nudilusių, nuskilusių ar formą praradusių dantų, tačiau jei nudilimo priežastis yra bruksizmas, svarbu suprasti vieną esminį dalyką – estetinis plombavimas ar dantų protezavimas nepašalins dantų nudilimo priežasties.

Jei bruksizmas nėra įvertinamas ir kontroliuojamas, naujai atkurtos plombos gali greitai nusidėvėti, padidėja jų lūžio ar nuskilimo rizika, rezultatas tampa trumpalaikis, gali būti dar labiau apkraunami kiti dantys.

Dėl to yra labai svarbu:

• įvertinti bruksizmo intensyvumą;
• suplanuoti apsaugą (pvz., kapas, kurias būtina dėvėti kasnakt);
• aptarti, kas lemia bruksizmą, ir kaip galima sumažinti šiuos veiksnius.

Iš esmės pacientai, turintys bruksizmą, gali rinktis estetinį plombavimą ar protezavimą, tačiau svarbiausia, kad gydymas būtų planuojamas atsakingai.

Svarstote apie estetinį plombavimą ar dantų protezavimą?

Patyrusi Pilies odontologijos klinikos Kaune komanda yra pasiruošusi įvertinti ne tik estetinę situaciją, bet ir priežastis, dėl kurių dantys nudilo. Tai leidžia parinkti sprendimą, kuris būtų patikimas ilgalaikėje perspektyvoje. Konsultacijos metu sudaromas individualus gydymo planas, apimantis tiek atkūrimą, tiek dantų apsaugą nuo skilimo ar restauracijos pažeidimo.

Jei situacija reikalauja kompleksinio gydymo, pacientas nukreipiamas tinkama linkme – gali būti rekomenduojama dantų implantacija, dantų protezavimas ar ortodontinis gydymas.